Susitikimas su kino menininku Eugenijumi Ostašenkovu
Lapkričio 23d. 17 valandą susitiksime su kino operatoriumi, režisieriumi - Eugenijumi Ostašenkovu. Filmų retrospektyva vyks Šiaulių apskrities P.Višinskio bibliotekoje (Aušros al. 62, Šiauliai).
Autorius turi sukaupęs šimtus valandų filmuotos medžiagos. Jis įsitikinęs vaizdo archyvo reikšme,- mat filmuotos medžiagos prireikia net po daugelio metų kuriamiems filmams. E. Ostašenkovas filmuoja, fotografuoja žmones renginiuose, šventėse, darbuose ir buityje. Jo objektai ir herojai – dažniausia Rytų Lietuvoje.
Šiauliuose 1954 aisiais gimęs ir augęs, aštuntokas Eugenijus jau buvo išstudijavęs mėgėjiškos kino kameros privalumus ir kino filmų kūrybos procesą, tad jau tuomet jos nepaleisdavo iš rankų, pats filmuodavo ir fotografuodavo. Nuotraukos rasdavo vietos Šiaulių miesto laikraštyje, foto parodose. Užkrėtė kinu pusbrolis - dabar garsus fotomenininkas Aleksandras Ostašenkovas. "Smagūs buvo laikai. Kinas kaip šuoras, kaip vėjas atėjo į mūsų gyvenimą" - prisimena Eugenijaus Ostašenkovo pusbrolis, fotomenininkas A. Ostašenkovas.
1970 m. rugsėjo 13 "susidėjau" su Eugenijum. Mūsų kino studiją pavadinom "O A E film"(Ostašenkovas Aleksandras Eugenijus filmas). Pinigų neturėdavom, tad rinkdavom butelius, priduodavom ir eidavom tiesiai į foto prekių parduotuvę. Kadangi filmavom daug - pretenzijos buvo solidžios. Nusipirkti "šviežią" juostą, nepasibaigusios garantijos - ne visad galėjom. Nauja juosta kainuodavo vieną rublį dvidešimt kapeikų, o nukainuota - perpus pigiau - 50 kapeikų. Kokybė, žinoma, skirdavosi. Tačiau tekdavo filmuoti dažniausiai tik ant prastesnės, kurios galiojimas pasibaigęs. Po pamokų vos ne kasdien, net ir šeštadieniais sekmadieniais filmuodavom. Daugiausia - parodijas, kurdavom detektyvus. Patys ir scenarijus rašydavom. Naivūs jie buvo tais laikais, nors mums atrodydavo be galo įdomu, - prisimena Aleksandras Ostašenkovas
Vėliau pusbrolių keliai išsiskyrė. Aleksandrui išėjus į armiją, Eugenijus Ostašenkovas dar bandė filmuot su kiemo draugais, paskui išvažiavo į Vilnių. Svajonę Eugenijus įgyvendino - 1972 m. baigęs mokyklą įstojo į Sąjunginį kinematografijos institutą - vieną pagrindinių Maskvos kino mokyklų. 1975m. pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje.
Eugenijus Ostašenkovas 1981 -1989 m. filmavo su dauguma Lietuvos dokumentikos režisierių. Panašiu metu prasidėjo ir E.Ostašenkovo, kaip režisieriaus ir operatoriaus, o dažniausia ir filmų autoriaus kūrybos periodas. Vos tik prasidėjus atgimimui, E.Ostašenkovas ėmėsi filmuoti kino kroniką.
Autoriaus filmų kraitė išteis gausi: menininkų portretai, istorinės tematikos filmai, kino žurnalai, kronikos, socialinis kinas, gamtos pažinimo ir mokslo populiarinimo filmai.
Šiaulių kino meno klubas kviečia nepraleisti progos pažinti dar vieną Šiaulių kilmės menininką.