Netekome gydytojo, kino mėgėjo Alberto Griganavičiaus

2015-01-17

Sausio 15-ąją netekome gydytojo, dokumentinių filmų autoriaus Alberto Griganavičiaus.

Netekome Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo neurochirurgo Alberto Griganavičiaus (1934 07 08 – 2015 01 15) – ne tik Šiaulių apskrityje, bet ir visoje Lietuvoje žinomo gydytojo, iniciatyvaus, pilietiško, inteligentiško žmogaus, nuolat dalyvavusio visuomenės gyvenimo verpete, sprendžiant visuomenės problemas visada siekusio prisidėti profesijos ir kūrybos gebėjimais.

Albertas Griganavičius gimė 1934 m. liepos 8 d. Ukmergės apskrityje, Kavarsko valsčiaus Svirnų vienkiemyje ūkininko šeimoje. 1953 m. baigė Šiaulių darbo jaunimo vidurinę mokyklą sidabro medaliu. 1960 m. su pagyrimu baigė medicinos studijas Vilniaus universitete ir liepą pradėjo dirbti chirurgu Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Dirbdamas susidomėjo neurochirurgija ir šioje srityje įgijo aukščiausią kvalifikacinę kategoriją. 1981 m. ligoninėje buvo įsteigtas Neurochirurgijos skyrius, kuriam septyniolika metų jis vadovavo. Nuo 1998 m. toliau tęsė gydytojo neurochirurgo darbą Neurochirurgijos skyriuje, o nuo 2014 m. dirbo gydytoju neurochirurgu Konsultacijų poliklinikoje. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje daugiau kaip 54 metų tęsėsi įspūdinga A. Griganavičiaus ne tik darbo, bet ir aktyvios visuomeninės veiklos biografija.

Gydytojas A. Griganavičius apdovanotas „Sveikatos apsaugos žymūno“ ženklu, „Darbo veterano“ medaliu, „Blaiviosios Lietuvos“ laikraščio premija. Ryškių literatūrinių gebėjimų turintis gydytojas spaudoje paskelbė kelias dešimtis mokslinių straipsnių, per 500 publikacijų sveikatos apsaugos ir visuomenės gyvenimo temomis, kurios siejamos su sveiko gyvenimo propagavimu, krašto istorijos, kultūros vertybių puoselėjimu.

Lietuvos Atgimimo metais gydytojas A. Griganavičius buvo vienas pirmųjų Sąjūdžio miesto tarybos narių, Sąjūdžio Seimo narys, Gydytojų sąjungos garbės narys, išrinktas Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio prezidiumo nariu ir šio sąjūdžio Šiaulių miesto tarybos pirmininku. A. Griganavičius vadovavo pirmajai Lietuvoje Bendruomenės sveikatos tarybai, buvo vienas iš Trečiojo amžiaus universiteto steigimo Šiauliuose iniciatorių ir 14 metų vadovavo Dvasinio tobulėjimo fakultetui, įsteigė ir 10 metų vadovavo Samariečių bendrijos Šiaulių skyriui. Yra Knygnešių ainių draugijos narys, Sausio 13-osios bendrijos Šiaulių skyriaus valdybos narys.

Paties parengtoje publicistikos knygoje „Reikia tos Lietuvos“ gydytojas teigia jautęs, kad jo gyvenimo devizas – visur dalyvauti, visur suspėti. Dirbdamas gydytoju ir įsitraukęs į visuomeninę veiklą, sako negalėjęs likti pasyvus įvykių stebėtojas. „Negalėjau pasyviai stebėti, kas vyksta aplinkui, taikstytis su negerovėmis ar nesidžiaugti gražiais laimėjimais. Periodiniuose leidiniuose paskelbiau kelis šimtus straipsnių. Didžioji straipsnių dalis mintyse gimė einant į darbą, iš darbo arba naktimis važiuojant konsultuoti į Šiaulių krašto rajono ligonines“, – rašė A. Griganavičius knygoje „Reikia tos Lietuvos“, kuri buvo išleista 2006 metais. Knygos skaitytojai pastebėjo, kad autoriaus teiginiai yra grindžiami faktine medžiaga, daugeliu atvejų – dokumentiški. Tekstai apie gimtąjį kraštą skamba tarsi padėka visiems čia gyvenusiems žmonėms.

Vadovaudamas Blaivybės sąjūdžiui drauge su regionine Šiaulių televizija A. Griganavičius sukūrė 12 videofilmų „Blaivumas – gyvenimo laimė“. Videofilmų kūrėjas įrodo, jog alkoholio verslui, anot autoriaus, – ,,mirties kultūrai“ – išleidžiamos milžiniškos lėšos, o iš šio verslo uždirbantys apsukrieji palieka valstybei apmokėti visus patiriamus visuomenės nuostolius.

Ryški gydytojo knygos tema – lietuvių kalba, atėjusi iš amžių glūdumos, atlaikiusi daugybę negandų, netgi tamsiausią keturis dešimtmečius trukusį spaudos draudimo laikotarpį, pasirodė serganti (pažeista dvikalbystės, mums svetimų kalbos konstrukcijų). Šią problemą A. Griganavičius kėlė ne vien knygose ar straipsniuose, taisyklingos kalbos svarbą jis nuolat primindavo kolegoms, patikslindamas jų kalbos konstrukcijas, ragindamas nevartoti svetimybių.

2012 metais leidykla „Saulės delta“ išleido antrąją A. Griganavičiaus knygą „Kū ašen da atmenu“. Šioje knygoje aprašomi paties autoriaus vaikystės prisiminimai: šviesi Lietuvos nepriklausomybė ir skaudi okupacijų metų vaiko patirtis. Knyga „Kū ašen da atamenu“ parašyta sodria Kavarsko (tarp Anykščių ir Ukmergės) tarme. Pristatydamas knygą gydytojas sakė, jog knyga skirta ne medikams – ji skirta moksleiviams, studentams, mokytojams ir plačiajai visuomenei, besidominčiai lietuvių kalbos tarmėmis.

A. Griganavičiui ypač brangios buvo Lietuvos Knygnešių tradicijos. Knygnešio dieną jį traukdavo į gimtinę, Kavarsko miestelį Anykščių rajone.

Be to gydytojas A. Griganavičius buvo dviejų stambių leidinių, kuriuose publikuojami Šiaulių ligoninės gydytojų ir Šiaulių universiteto dėstytojų moksliniai straipsniai, sudarytojas ir atsakingasis redaktorius.

2005 metais gydytojui Albertui Griganavičiui suteiktas Šiaulių miesto Garbės piliečio vardas.

Daug meilės, šilumos ir gerumo gydytojas puoselėjo ir savo šeimai. A. Griganavičius užaugino sūnų Vytautą ir dukrą Rasą.

Puikaus mediko ir aktyvaus visuomenininko, Šiaulių miesto ir Lietuvos patrioto Alberto Griganavičiaus atminimas ilgam išliks jo kolegų ir šiauliečių atmintyje.

Šiaulių miesto savivaldybės meras Justinas Sartauskas

Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius

Velionis sausio 16 d. bus pašarvotas Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos korpuso didžiojoje konferencijų salėje (V. Kudirkos g. 99).

Šv. Mišios už velionį bus aukojamos Šiaulių šv. Jurgio bažnyčioje sausio 18 d. 8.00 val.

Atsisveikinimas sausio 18 d. Išlydėjimas 12.00 val.

Dalintis

Daugiau naujienų

Powered by mod LCA