Latvijos režisierius pristatė filmą Šiauliuose

 2014-04-04

2014 m. balandžio 3 d. Šiaulių „Aušros" muziejaus Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyko susitikimas su Latvijos kino režisieriumi Janiu Streiču (Jānis Streičs) ir jo vaidybinio filmo „Rūdolfa mantojums" (Rūdolfo palikimas, 2010 m.) peržiūra. Filmas su lietuviškais subtitrais.

 

Janis Streičas (Jānis Streičs) (gim. 1936 m. rugsėjo 26 d. Preilių valsčiuje) – latvių kino režisierius, aktorius, rašytojas, tapytojas, publicistas ir visuomenės veikėjas. Stiprina ryšius tarp Latvijos ir Lietuvos menininkų. Dalyvauja pleneruose Lietuvoje. Yra daugelio straipsnių ir 2 knygų autorius. Lietuvos kino režisierių Raimondo Vabalo, Vytauto Žalakevičiaus, Arūno Žebriūno amžininkas ir draugas. Susijęs su Lietuva ir asmeniniais ryšiais: žmona Vida – lietuvė, o dukra – muzikinio teatro artistė Viktorija Streiča-Jakštienė – gyvena ir dirba Kaune.

Apdovanojimai: Latvijos Trijų žvaigždžių ordino komandoras, Latvijos Mokslų akademijos Garbės narys, Vatikano ir kitų tarptautinių premijų ir festivalių laureatas.

Latvių vaidybinis filmas „Rūdolfa mantojums" (Rūdolfo palikimas) pastatytas 2010 m. Filmas sukurtas latvių rašytojo Rūdolfo Blaumanio (Rūdolfs Blaumanis) darbų motyvais. Filme vaizduojamas latvių valstiečių gyvenimas 20 a. pradžioje. Oficialus filmo biudžetas 1,4 milijonai latų (tai antras brangiausias latvių vaidybinis filmas po „Rīgas sargi" (Rygos kariai).

J. Streičas savo filmą apibūdina kaip tautinį, kuriame džiaugsmai keičia rūpesčius, o meilė skatina norą gyventi. Filmas skiriamas Rūdolfui Blaumaniui. Filme laisvai pažvelgiama į įvykius, kai pjesės „Skroderdienas Silmačos" (Siuvėjų dienos Silmačiuose) herojai buvo visai jauni. Jiems suteikti kiti vardai, veiksmas taip pat vyksta gerokai vėliau nei Blaumanio kūrinyje.

„...Yra XX a. pradžia, žadanti latviams pasiturinčią ir laimingą ateitį; buvo nubudusi liaudies tautinė savimonė ir augo valstiečių gebėjimas rungtyniauti net su dvarininkais. Senasis kareivis Rūdolfas Rūdupas, savo turtais ir išdidumu būdamas baronui kaip krislas akyje, tampa visai nevaldomas, kai į jį pataiko Amūro strėlė. Dėl paprastos tarnaitės Emilijos senis pasirengęs viskam. Tačiau mergina myli jo krikštasūnį Karlį. Įsiterpia ir turtai, ir barono savivalė ir sukčiai. Dviejų giminaičių kova dėl Emilijos širdies pakeičia tiek abiejų vyrų, tiek pačios tarnaitės likimą, kad jos akyse pro ašaras pagaliau nušvistų saulutė...“

Organizatorius – Baltų centras

Draugas – Šiaulių „Aušros“ muziejus

Dalintis

Daugiau naujienų

Powered by mod LCA