Kaip „jugai“ 1995-aisiais…
(apie šiauliečius mėgėjiško kino entuziastus)

Žilvino Skačkausko rašinys


      Kadais, dar tarybiniais laikais, vienas taip ir neišgarsėjęs rašytojas savojo romano veiksmą vystė remdamasis šachmatų terminais. J. Erlickas pašiepė: prieš pradėdami skaityti romaną, šalia pasidėkite A. Aliochino ar R. Kapablankos  partijų vadovėlį…
        Lietuvoje, be abejo, geriau tekstą ar situaciją suprastume, jei būtų vartojama krepšinio terminologija…

         Tad štai: Šiauliuose yra meno junginys, meno veikla, kurioje dera ir jaunatviškas entuziazmas ir veteranų (gal geriau tiktų žodis „senjorų“?) patyrimas, kuris turi senas ir garbingas tradicijas, ir t.t.     Kuriame šalia moksleivių ir žalio bei subrendusio jaunimo, viduriniosios kartos žaidžia ir 37-mečiai (suprask - 70-mečiai) dalipagičiai.

      Atskleisiu kortas – tai Šiaulių kino mėgėjų sambūris.  Klubo istorija ilga, marga, bet kur kas labiau garbinga negu atvirkščiai. Galima sakyti – „į vienus vartus“. Laimėti respublikiniai konkursai, trofėjai…

      Ilga būtų vardinti, žiūrėkim, kas yra dabar.

       Rugsėjo 28 dieną Vilniuje įvyko jau net 55-asis mėgėjiškų kino filmų festivalis. Pagalvokit  – 55-erių metų tradicija! Nuo... 1958-ųjų, N. Chruščiovo (buvo toks plikas apvalus, tiesiai šviesiai ūkiškai“ (panašiai kaip mūsų a.a. Julius Veselka) pakalbantis dėdulė) laikų!

 Trumpiau: ką šiauliečiai laimėjo 55-ajame, kokie jo rezultatai?

Du prizus laimėjo vilniečiai animacininkai. Sostinės atstovai triumfavo ir geriausio vaidybinio filmo kategorijoje, taip pat ir festivalio Grand Prix liko Vilniuje. Tačiau nedaug atsiliko ir šiauliečiai. 

      Šiaulių mėgėjiško kino veteranas Rimantas Vencevičius pelnė pirmąjį prizą dokumentinių filmų kategorijoje. Su filmu „Viengungių rojus“.

 Kas per viengungiai? Kur tą rojų rast?

       Filme pasakojamos Šiaulių  pirmųjų sklandytojų istorijos. Pasak vieno iš Rimanto kolegos Algirdo Kulikausko, vizualiai lyg ir nieko ypatingo. Lyg ir „kalbančios galvos“. Bet tekstas jaudina.

      Pats A. Kulikauskas su filmu „Kryždirbys Juozas Šileikis“ nieko nelaimėjo. Žiuri prikišo jam tą pačią „kalbančią galvą“.Nors „galva“ įdomi – metalinius kryžius suvirinimo būdu darantis ir statantis 80-metis šiaulietis . Atkreipkit dėmesį: iš bet kurios pasaulio pusės (Šiaurė, Pietūs, Rytai, Vakarai) privažiuotumėt Šiaulius, jus pasitiks metalinis kryžius. Žinau, kur jis stovi įvažiuojant nuo Kuršėnų : kairėj pusėj tuoj už Voveriškių pervažos. Važiuopjant nuo Joniškio, sakė man, J. Šileikio metalinių kryžių  net keturi. Ir sunku suskaičiuoti, kiek Kryžių kalne.

       A. Kulikauskas per daug nepergyvena: kadais už vieną mėgėjišką filmą jis  yra laimėjęs net 7-is ,,oskarus“. Jam labiau gaila, kad praėjus keliems mėnesiams po filmo pabaigimo, jo herojus mirė. 

Užtat pasisekė (gal dėsningai?) prieš gerus metus susikūrusiam kūrybiniam duetui: Reginai Petraitienei (scenarijus) ir Rimantui Rokui  Jonaičiui (režisūra). Jų filmas „Petronėlė“ įvertintas paskatinamuoju diplomu.

     Keturias minutes trunkančiame filme labai paprastai (bet ne prastai) remiantis senomis nuotraukomis pasakojama R. Petraitienės mamos istorija – kaip ji susidomėjo rankdarbiais ir paskyrė jiems didelę savo gyvenimo dalį.

        Festivalyje apdovanotas ir vieno jaunesnės kartos šiauliečio, Valdemaro Šapokos, filmas ,,Iš pelenų į pelenus“. Jis pripažintas geriausiu eksperimentiniu filmu.                         

*   *   *

Tad štai kokie šiauliečių mėgėjiško kino atstovų laimėjimai šiemet: vienas pagrindinis prizas, vienas ,,eksperimentinis“ prizas ir vienas paskatinamasis diplomas.

      Beje, 1995 metais „jugai“ Europos krepšinio pirmenybių finale įveikė Lietuvą, nors pastarosios rinktinėje žaidė net du į simbolinį geriausiųjų penketuką patekę žaidėjai – legendiniai Arvydas Sabonis ir Šarūnas Marčiulionis­. Todėl, turbūt, kad „jugai“ paėmė rinktinėn visus tuo metu naudingiausius – net ir minėtąjį 37-metį Draženą Dalipagičių, kadų kadais geriausią Europos krepšininko, kurio puikiausi  laikai jau seniai buvo praėję...

     Pasak dabartinio Šiaulių kino meno klubo vadovo Viktoro Gundajevo, niekur kitur Lietuvoje vyresniojo amžiaus mėgėjiško kino entuziastai nesireiškia taip aktyviai kaip Šiauliuose...

 

R.Jonaičio ir R.Petraitienės kūrybinis tandemas. (nuotr. iš asmeninio archyvo)

 

 

Festivalio "oskaras" (H.Alksnevičiaus nuotr.)

Dalintis

Daugiau naujienų

Powered by mod LCA