Mažojo Lietuvos kino istorija
2019-09-05
Siekdami išsaugoti ilga ir spalvingą Lietuvos mažojo kino istoriją Šiaulių kino mėgėjai ėmėsi iniciatyvos ir įkūrė interneto svetainę www.kinomegejai.lt , kuri skirta šio reiškinio tyrinėjimams. Internete talpinami filmai, nuotraukos, dokumentai, interviu su autoriais.
Visus kas turi informacijos šia tema, kviečiame prisijungti ir pasidalinti.
Neprofesionalus kinas pripažinimo susilaukė 1931 metais Briuselyje. Šiandien tai didelė organizacija tapusi UNESCO padaliniu, kurį vadinama „UNICA“.
Lietuvos kinematografininkų mėgėjų sąjunga taip pat buvo įkurta 1931 m. gegužės 2 d. Kaune. Jos steigėjas ir pirmasis pirmininkas – kino operatorius Stepas Uzdonas, kurio filmai dažnai buvo giriami anuometinėje spaudoje. Naujai įsteigta organizacija vienijo 183 narius. Darbštumu ir operatyvumu pagarsėjęs S. Uzdonas 1932 – 1935 m. pagamino apie 70 dokumentinių filmų.
Antrojo pasaulinio karo metais bei pokariu mėgėjišku kinu domėjosi tik pavieniai asmenys, neturintys šioje srityje patyrimo. Tačiau ilgainiui saviveiklinis kinas subrendo. Kino mėgėjų sukurti filmai tapo žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse respublikose.
Saviveiklinis kinas kultūriniu reiškiniu ėmė virsti 1957 metais. Šio lūžio priežastys slypi technologijoje. Būtent tais metais Sovietų sąjungoje, prekyboje atsirado pirmosios kino kameros. Nors aparatas kainavo nemažus pinigus, kino meno magija traukė ir nemažai jaunų žmonių rado būdų, kaip gauti išsvajotą kino kamerą.
Mėgėjiško kino lopšiu galima laikyti Kauną ne tik todėl, kad čia buvo įkurta Lietuvos kinematografininkų mėgėjų sąjunga: 1957-1960 metais mėgėjiško kino entuziastai būrėsi prie tuometinio Kauno medicinos instituto, Kauno politechnikos instituto, Kauno radijo gamyklos. Ypač stipri buvo Kauno radijo gamyklos saviveiklinė studija „Banga“, kuriai daug energijos paaukojo grįžęs iš sovietinio lagerio prieškario dokumentinio kino pradininkas S. Uzdonas. „Bangoje“ subrendo tokie kinui gabūs kino mėgėjai, kaip Česlovas Norvaiša, Rimantas Kauza, Juozas Sakalauskas, Zenonas Tarakevičius, Antanas Steponavičius ir kt. Saviveiklinis kinas aktyviai vystėsi ir kituose Lietuvos regionuose – čia pirmenybė atitenka Vilniaus, Šiaulių aukštųjų mokyklų kino entuziastams, gabiems Kėdainių, Pasvalio, Panevėžio kino mėgėjams.
Kino mėgėjų sąjūdis subrandino būtinumą Lietuvoje įsteigti kino mėgėjų draugiją, kurios skyriai įsisteigė keliuose respublikos miestuose, apjungdami aplinkinių rajonų kino saviveiklininkus. „Remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1966 m. liepos 30 dienos nutarimu Nr. 329 „Dėl siaurajuostės kinematografijos vystymo ir jos panaudojimo mokymo reikalams bei politinio švietimo darbui“, pritarta Valstybinio kinematografijos komiteto ir kino mėgėjų pasiūlymui įsteigti Lietuvos TSR kino mėgėjų draugiją, veikiančią ūkiskaitiniais pagrindais. Nutarimu patvirtinti draugijos įstatai, etatų sąrašas bei mokos fondas. Vilniaus miesto vykdomasis komitetas buvo įpareigotas suteikti draugijos valdybai patalpas kūrybiniam bei metodiniam darbui. Stambiausiuose respublikos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje) buvo įsteigti LKMD skyriai, kurių tikslas – dalykiškai ir operatyviai teikti visokeriopą paramą ir individualiems kino mėgėjams, ir kino mėgėjų kolektyvams...